Žalioji kortelė – tai ne mistinė „amerikietiška“ imigracijos korta, o labai žemiškas, bet keliuose gyvybiškai svarbus dokumentas: tarptautinis privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimas, patvirtinantis, kad jūsų automobilis apdraustas ir už Lietuvos ribų, žaliosios kortelės sistemos šalyse. Ji užtikrina, kad eismo įvykyje nukentėję trečiosios šalys gaus žalos atlyginimą pagal tos valstybės, kurioje įvyko avarija, teisę, o jums nereikės kiekvienoje šalyje atskirai pirkti vietinio automobilių draudimo. Remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuru (CAB) ir autoritetingais tarptautiniais šaltiniais, žalioji kortelė – visos tarptautinės motorinių transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo sistemos pagrindinis dokumentas.
Kas yra žalioji kortelė ir žaliosios kortelės sistema?
Žalioji kortelė (International Motor Insurance Card) – tai tarptautinis transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimas. Lietuvos šaltiniai ją apibrėžia kaip dokumentą, patvirtinantį, kad jūsų privalomasis TPVCA (transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės) draudimas galioja kitose šalies, priklausančios žaliosios kortelės sistemai, teritorijose.
Svarbu suprasti, kad žalioji kortelė neturi nieko bendro su JAV imigracijos „Green Card“. Tai grynai draudimo dokumentas, susijęs tik su privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, o ne su kasko ar kelionių draudimu. Ji neapmoka jūsų automobilio remonto, jei patys kaltai padarote avariją – tam reikalingas kasko ar kitos papildomos draudimo rūšys – žalioji kortelė užtikrina žalos atlyginimą trečiosioms šalims (kitiems eismo dalyviams, jų turtui).
Žaliosios kortelės dokumente nurodoma: draudikas, draudėjo ir transporto priemonės duomenys, draudimo galiojimo laikotarpis ir teritorija. Kortelėje pateikiamas šalių sąrašas – tos, kurių kodai neišbraukti, yra draudimo apsaugos teritorija; tos, kurių kodai perbraukti, – neapdraustos.
Žaliosios kortelės sistemos esmė ir dalyviai
Žaliosios kortelės sistema sukurta dar 1949 m. Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (UNECE) rekomendacijomis, siekiant palengvinti tarptautinį kelių eismą ir apsaugoti kelių eismo įvykių aukas, kai avariją sukelia užsienyje registruota transporto priemonė.
Ši sistema jungia kelias dešimtis šalių Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Kiekvienoje valstybėje veikia nacionalinis draudikų biuras – Lietuvoje tai Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (CAB), veikiantis pagal Privalomojo TPVCA draudimo įstatymą.
Tarptautiniu lygiu sistemą koordinuoja Council of Bureaux (CoB) – organizacija, administruojanti ir prižiūrinti žaliosios kortelės sistemą, nustatanti vienodus kortelės formos ir tarptautinių atsiskaitymų principus.
Kiekvienas nacionalinis biuras turi dvi pagrindines funkcijas:
- „Avarijos šalies biuras“ – jis rūpinasi žalų, kurias toje šalyje padarė užsienyje registruotos transporto priemonės, administravimu ir išmokėjimu pagal tos šalies teisę.
- „Garantuojantis biuras“ – jis garantuoja savo šalies draudikų išduotas žaliąsias korteles ir atsiskaito su kitų šalių biurais.
Tai reiškia, kad jei Lietuvos vairuotojas su galiojančia žaliąja kortele padaro avariją, tarkime, Turkijoje, žala nukentėjusiajam bus sureguliuota būtent Turkijoje veikiančio biuro ir draudikų, o vėliau per biurų sistemą atsiskaitys Lietuvos draudikas. Vairuotojui nereikia savarankiškai „gaudyti“ užsienio draudikų.
Žalioji kortelė ir ES motorinio draudimo direktyvos
ES viduje žaliosios kortelės reikšmė truputį pasikeitė. Remiantis ES motorinio draudimo direktyva, kiekvienas, turintis privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą vienoje ES valstybėje, yra apdraustas visoje ES teritorijoje. Ši direktyva įpareigoja visas ES šalis: apdrausti visus keliuose dalyvaujančius automobilius, nebetaikyti draudimo dokumentų kontrolės prie vidaus sienų ir įtvirtina minimalų atsakomybės draudimo sumų lygį bei mechanizmus žalos nukentėjusiems asmenims atlyginti.
Dėl šios priežasties dalyje šalių žalioji kortelė pasienyje paprastai nebebus prašoma – užtenka valstybinius numerius atpažįstančios sistemos ir nacionalinės duomenų bazės. Tačiau pats dokumentas neišnyko: jis naudojamas kaip tarptautiniu mastu pripažįstamas draudimo įrodymas, ypač keliaujant už EEE ribų.
Kur ir kada Lietuvos vairuotojui reikalinga žalioji kortelė?
Nuo to, kur vykstate, priklauso, ar žalioji kortelė jums bus tik papildomas patogus dokumentas, ar privalomas įvažiavimo į šalį reikalavimas.
Paprastai žaliosios kortelės sistemos šalys skirstomos į kelias grupes: EEE valstybes (ES, Islandija, Norvegija, Lichtenšteinas), valstybes, su kuriomis sudaryta multilateralinė sutartis (Andora, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Serbija, Šveicarija, Jungtinė Karalystė), ir likusias sistemos valstybes. Esminis skirtumas vairuotojui – ar valstybė priklauso EEE/multilateralinei sutarčiai, ar ne.
Kelionės po ES / EEE ir Šveicariją
Keliaujant po Europos ekonominės erdvės šalis ir Šveicariją (pavyzdžiui, Lenkiją, Latviją, Vokietiją, Čekiją, Italiją, Ispaniją, Norvegiją ar Šveicariją), žalioji kortelė paprastai nėra privaloma, tačiau gali būti naudojama kaip draudimo galiojimo įrodymas. Užtenka galiojančio TPVCA draudimo ir transporto priemonės registracijos numerio – draudimo galiojimas tikrinamas pagal nacionalines ir tarptautines duomenų bazes.
Nepaisant to, praktikoje žalia korta gali praversti:
- ji aiškiai nurodo, kad draudimas galioja užsienyje;
- eismo įvykio atveju lengviau perduoti visus reikalingus draudimo duomenis policijai ar kitai šaliai;
- kai kuriose situacijose vietos pareigūnai vis dar įpratę prašyti būtent šio dokumento.
Todėl net jei keliaujate vien tik po ES/EEE, turėti atspausdintą ar elektroninį žaliosios kortelės variantą – protinga ir praktiška, nors formaliai ne visada būtina.
Kelionės į kitas žaliosios kortelės sistemos valstybes
Jei vykstate už EEE ribų, tačiau į valstybę, kuri irgi yra žaliosios kortelės sistemos narė, žalia korta paprastai yra būtina įvažiavimo sąlyga. Prie tokių valstybių priskiriamos, pavyzdžiui, Albanija, Azerbaidžanas, Marokas, Moldova, Tunisas, Turkija, Ukraina, Izraelis, kai kurios Balkanų ir kitos regiono šalys.
Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras pateikia oficialų žaliosios kortelės sistemos valstybių sąrašą ir pabrėžia, kad keliaujant po kitas nei EEE valstybes kortelė yra privaloma. Prieš kelionę verta atsiversti būtent CAB puslapį „Vykstantiems į užsienį“ ir pasitikrinti naujausią sąrašą, nes geopolitinė situacija ir sistemos narių statusas gali keistis.
Valstybės su suspenduota naryste ir pasienio draudimas
Pastaraisiais metais žaliosios kortelės sistemoje įvyko ir svarbių pokyčių.
– Nuo 2023 m. birželio pabaigos Rusijos ir Baltarusijos narystė žaliosios kortelės sistemoje yra suspenduota. Dėl to šių šalių draudikų išduotos žaliosios kortelės nebegalioja kitose sistemos valstybėse, o kitų valstybių žaliosios kortelės nebegalioja Rusijoje ir Baltarusijoje.
– Lietuvos CAB papildomai paaiškina, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. visi iš Rusijos ar Baltarusijos atvykstantys automobiliai laikomi neturintys galiojančio žaliosios kortelės draudimo ir privalo įsigyti pasienio (frontier) draudimą; šis draudimas išduodamas 15–90 dienų ir galioja visose EEE šalyse bei Šveicarijoje.
– Nuo 2024 m. sausio 1 d. suspenduota ir Irano biuro narystė žaliosios kortelės sistemoje. Tai reiškia, kad Irane nebegalioja Lietuvos ir kitų sistemos valstybių draudikų žaliosios kortelės (kurių galiojimas vėlesnis nei 2023-12-31); norint ten nuvykti, būtina įsigyti Irane galiojantį pasienio draudimą.
Be to, yra ir šalių, kurios niekada nepriklausė žaliosios kortelės sistemai, pavyzdžiui, Kosovas. Tokiose valstybėse atvykus automobiliu paprastai privaloma pasienyje iš karto nusipirkti vietinį privalomąjį draudimą.
Jeigu planuojate kelionę į valstybę, dėl kurios statuso nesate tikri (ypač į Rytų kaimynes ar Artimųjų Rytų regiono šalis), būtinai:
- pasitikrinkite naujausią žaliosios kortelės valstybių sąrašą CAB puslapyje;
- papildomai pasiteiraukite savo draudiko ar draudimo brokerio, ar jūsų sutartis konkrečioje šalyje iš tiesų galioja.
Trumpos taisyklės, kada žalioji kortelė reikalinga
Apibendrinant, Lietuvos vairuotojui labai paprasta prisiminti tokį principą:
- jei važiuojate tik ES / EEE ir Šveicarijoje – žalioji kortelė paprastai nėra privaloma, bet labai naudinga kaip draudimo įrodymas
- jei važiuojate į kitą žaliosios kortelės sistemos šalį už EEE ribų – žalioji kortelė yra būtina
- jei važiuojate į šalį, kuri nėra sistemos narė arba kurios narystė suspenduota (pvz., Rusija, Baltarusija, Iranas nuo 2024 m., Kosovas ir pan.) – žalioji kortelė negalios, reikės pasienio draudimo ar kito vietinio privalomojo draudimo sprendimo.
Kaip gauti žaliosios kortelės draudimą ir kaip jį patikrinti?
Žalioji kortelė ir jūsų TPVCA draudimo sutartis
Lietuvoje žalioji kortelė „gyvena“ kartu su jūsų privalomuoju TPVCA draudimu. Sudarius šią sutartį, dauguma draudimo bendrovių žaliąją kortelę išduoda automatiškai ir nemokamai – kaip tai aiškiai nurodo, pavyzdžiui, draudimo bendrovė ERGO.
Tačiau yra keli svarbūs niuansai:
- TPVCA sutarties galiojimo teritorija gali būti skirtinga. Draudikas gali jums pasiūlyti tik ES/EEE + Šveicarijos teritoriją, arba ES/EEE + Šveicarija + kitas žaliosios kortelės sistemos valstybes. Nuo pasirinktos teritorijos priklausys, kur galioja žalioji kortelė.
- jei pasirenkate siauresnę teritoriją (pvz., tik ES/EEE), žalioji kortelė gali negalioti kitose sistemos šalyse – tai matysis iš perbrauktų šalių kodų kortelėje.
- jei išvis neturite žaliosios kortelės (nes jos neužsisakėte arba draudikas jos neišdavė), į daugumą ne EEE sistemos šalių negalėsite įvažiuoti be pasienio draudimo.
Todėl prieš užsakydami TPVCA draudimą visada pasakykite, į kokias šalis realiai planuojate važiuoti automobiliu. Tai leidžia iš karto teisingai parinkti teritoriją ir išvengti netikėtumų pasienyje ar po avarijos.
Dokumento forma: nuo žalios iki baltos ir elektroninės kortelės
Istoriškai žalioji kortelė buvo spausdinama ant specialaus žalsvo popieriaus – iš čia ir pavadinimas. Tačiau nuo 2020 m. liepos 1 d. pasikeitė dokumento forma: ją leidžiama spausdinti ant paprasto balto popieriaus, o spalva neturi jokios teisinės reikšmės.
Lietuvos draudikų biuras pabrėžia, kad visos žaliosios kortelės sistemos šalys privalo priimti atspausdintą dokumentą ant balto popieriaus. Tai patvirtina ir Lietuvos draudimo bei kitų draudikų vieša informacija.
Praktikoje tai reiškia:
- žalioji kortelė dažniausiai atsiunčiama el. paštu PDF formatu arba patalpinama draudiko savitarnoje / mobiliojoje programėlėje;
- ją galite atsispausdinti ant paprasto balto A4 lapo – svarbu, kad tekstas būtų aiškiai įskaitomas;
- jei seniau buvote gavę žalsvą blanką, jis vis dar galioja iki jame nurodyto termino.
Papildomas žingsnis – elektroninė žalioji kortelė. Dauguma žaliosios kortelės sistemos valstybių (išskyrus Liuksemburgą ir Portugaliją) jau pripažįsta elektroninį PDF dokumentą, kurį, sustabdžius pareigūnui, galite parodyti savo telefone ar planšetėje. Vis dėlto patartina turėti ir popierinį variantą – kartais reikalavimai vietoje ar policijos praktika gali atsilikti nuo oficialių taisyklių.
Ką būtinai patikrinti žaliojoje kortelėje prieš kelionę?
Prieš leisdamiesi į kelionę verta skirti kelias minutes ir „perbėgti“ akimis savo žaliosios kortelės duomenis. Tai gali sutaupyti daug nervų pasienyje ar po avarijos.
Pagrindiniai punktai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį:
- Galiojimo laikotarpis – išvykimo ir grįžimo datos turi patekti į kortelės galiojimo intervalą.
- Transporto priemonės duomenys – valstybinis numeris, VIN, markė, modelis turi sutapti su realiu automobiliu.
- Draudimo bendrovė ir kontaktai – patikrinkite, ar nurodytas jūsų draudikas ir ar turite jo pagalbos numerį, kuris veikia iš užsienio.
- Šalių sąrašas – įsitikinkite, kad jums aktualių šalių kodai nėra perbraukti. Jei planuojate važiuoti, pavyzdžiui, į Turkiją ar Ukrainą, bet šių šalių kodai išbraukti – šioje šalyje draudimas negalios.
- Papildomos pastabos – kai kurie draudikai žaliojoje kortelėje ar TPVCA liudijime gali nurodyti specifines išimtis (pvz., draudimas negalioja Rusijoje ir Baltarusijoje net jei šios būtų nurodytos).
Jei pastebite neatitikimų arba abejojate, ar kortelė tinka planuojamai kelionei, susisiekite su draudiku dar prieš išvažiuodami – ištaisyti klaidas namuose gerokai paprasčiau nei būnant pasienyje.
Eismo įvykis užsienyje: kaip veikia žalioji kortelė praktikoje?
Žalioji kortelė reikšmingiausia būtent tada, kai nutinka tai, ko labiausiai nenorite – eismo įvykis. Būtent čia atsiskleidžia žaliosios kortelės sistemos vertė: nukentėjęs asmuo gali gauti žalos atlyginimą pagal tos šalies teisę, tarsi avariją būtų padaręs vietinis vairuotojas, o draudikai tarpusavyje atsiskaito per nacionalinius biurus ir Council of Bureaux mechanizmus.
ES motorinio draudimo direktyva papildomai įtvirtina „lankančiųjų nukentėjusiųjų“ apsaugą: jei esate nukentėjęs kitoje ES šalyje, galite kreiptis dėl žalos atlyginimo į specialų atstovą savo gyvenamojoje šalyje; tai leidžia tvarkyti žalos atlyginimą neišvykstant iš Lietuvos.
Kokias žalas padengia žalioji kortelė?
Žalioji kortelė patvirtina privalomojo civilinės atsakomybės draudimą – tai reiškia, kad draudimo bendrovė atlygina:
- žalą kito asmens sveikatai ar gyvybei (gydymo išlaidas, negautas pajamas, kompensacijas už neturtinę žalą pagal vietos teisę);
- žalą kito asmens turtui (apgadintam automobiliui, pastatui, tvorai ir pan.);
- kai kuriais atvejais – teismo išlaidas, jei byla dėl žalos pereina į teismo stadiją.
Tačiau ne apmoka:
- jūsų paties automobilio remonto ar praradimo (tam reikalingas kasko draudimas);
- jūsų paties sveikatos išlaidų (tam būtinas asmens / kelionių draudimas, nebent turite atskirą vairuotojo ir keleivių draudimą).
Jei užsienyje turite ir kasko, ir žaliąją kortelę, avarijos situacijoje dažnai veikia abu polisai, tačiau kiekvienas – už savo riziką.
Ką daryti, jei įvyksta avarija užsienyje?
Konkreti procedūra gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo šalies, tačiau pagrindiniai žingsniai daug kur labai panašūs.
Praktiškas veiksmų planas:
- pasirūpinkite saugumu: sustokite saugioje vietoje, užsidėkite liemenę, pastatykite avarinį ženklą, jei įmanoma – patraukite automobilį nuo važiuojamosios dalies;
- jei yra sužeistų – nedelsdami kvieskite greitąją ir policiją;
- užpildykite europinę eismo įvykio deklaraciją, jei ją turite, arba analogišką formą, kurią gali duoti policija ar kita šalis;
- būtinai apsikeiskite duomenimis su kitu vairuotoju: vardas, pavardė, kontaktai, automobilio numeris, žalia korta arba nacionalinis draudimo liudijimas;
- nufotografuokite įvykio vietą, automobilių pažeidimus, kelio ženklus, matomumą, stabdymo žymes – kuo daugiau detalių, tuo lengviau vėliau spręsti ginčus;
- kuo greičiau susisiekite su savo draudimo bendrove (dažnai draudimo polise ar žaliojoje kortelėje nurodyti 24/7 pagalbos numeriai).
Jeigu esate kaltas ir turite galiojančią žalioją kortą, žala trečiosioms šalims bus dengiama pagal tos valstybės teisę ir draudimo minimumus. Jums gali tekti sumokėti franšizę, jei jūsų draudimo taisyklės tai numato, arba padengti žalą, jei paaiškės, kad buvote apskritai neapdraustas.
Jeigu esate nukentėjęs nuo užsienyje registruotos transporto priemonės:
- trumpuoju laikotarpiu kreipiatės į vietos draudikų biurą ar kaltininko draudiką;
- grįžę į Lietuvą galite kreiptis į Lietuvoje paskirtą tos užsienio draudimo bendrovės atstovą (korespondentą) arba naudotis ES numatytais mechanizmais, leidžiančiais žalos administravimą vykdyti per savo šalies institucijas.
Visa ši sistema sukurta tam, kad nukentėjęs vairuotojas netaptų „įkaitu“ vien todėl, kad avariją sukėlė automobilis su užsienio numeriais.
Praktiniai patarimai ir dažniausios klaidos
Žalioji kortelė nėra tas pats, kas „geras kasko“
Viena dažniausių klaidų – manyti, kad jei turi žalią kortą, esi „apdraustas viskam“. Iš tiesų žalioji kortelė tik patvirtina jūsų civilinės atsakomybės draudimą trečiųjų asmenų atžvilgiu. Jūsų automobilio, bagažo ar sveikatos apsauga – atskiri produktai (kasko, kelionių, asmens draudimas).
Todėl planuodami ilgesnį automobilių turą po užsienį, ypač ne tik po ES, visuomet pasitikrinkite:
- ar turite kasko ir kokia jo galiojimo teritorija;
- ar turite kelionių / sveikatos draudimą visiems keleiviams;
- ar turite atskirą vairuotojo ir keleivių nelaimingų atsitikimų draudimą, ir ar jis galioja planuojamose šalyse.
„Elektroninė kortelė man užteks visur“ – ne visada
Nors dauguma žaliosios kortelės sistemos valstybių jau pripažįsta elektroninį PDF dokumentą, oficialiai nurodoma, kad Liuksemburgas ir Portugalija vis dar reikalauja atspausdinto dokumento. Be to, realiame gyvenime galite sutikti pareigūnų, kurie vis dar tikisi popierinio dokumento.
Paprasčiausia taisyklė:
- visada turėkite žaliosios kortelės PDF telefone;
- kritinėms situacijoms – atsispausdinkite bent vieną popierinį egzempliorių ir laikykite automobilio dokumentų segtuve.
„ES viduje žalioji kortelė nebereikalinga, tai man jos nereikia“
Teisiškai – taip, keliavimui ES viduje pakanka galiojančio TPVCA draudimo ir numerio – žalioji kortelė pasienyje nebebus tikrinama. Tačiau:
- jei planai pasikeis ir nuspręsite „užsukti“ į ne EEE valstybę – be žaliosios kortelės liksite už vartų;
- po avarijos dažnai patogiau pateikti žaliosios kortelės duomenis, o ne aiškinti, kur Lietuvoje yra jūsų draudimo duomenų bazė.
Praktiškai dauguma bendrovių žaliąją kortą išduoda automatiškai, tad racionalu ją turėti, net jei dabar planuojate tik kelionę, pavyzdžiui, į Lenkiją ar Vokietiją.
Pasienio draudimas – „planas B“, bet ne pats pigiausias
Jei vis dėlto atvykstate į šalį be galiojančios žaliosios kortelės ar į valstybę, kur kortelė nebegalioja (Rusija, Baltarusija, Iranas ir pan.), vienintelis teisėtas būdas dalyvauti eisme – pasienio draudimas.
CAB išaiškina, kad Lietuvoje išduodamas pasienio draudimas galioja 15–90 dienų ir tinka visose EEE šalyse bei Šveicarijoje, tačiau paprastai būna brangesnis nei įprastas TPVCA draudimas. Be to, ne visose valstybėse pasienio draudimo punktai dirba 24/7, gali būti eilės, o kainos – stipriai „turistiškos“.
Todėl pasienio draudimą geriausia laikyti avariniu variantu, o ne planuotu sprendimu.
Nuomotas automobilis ir žalioji kortelė
Jei kelionėje naudojatės nuomotu automobiliu, situacija šiek tiek kitokia:
- nuomos bendrovės automobiliai privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą turi, tačiau jis ne visada leidžia išvažiuoti į visas šalis;
- jei planuojate vykti už valstybės, kurioje nuomojatės, ribų (pvz., iš Lenkijos į Ukrainą ar iš Kroatijos į Bosniją ir Hercegoviną), turite raštiškai gauti nuomos bendrovės sutikimą ir įsitikinti, kad draudimas galioja planuojamose šalyse;
- kai kurios nuomos įmonės pačios pateikia žaliąją kortelę arba nurodo, į kokias šalis leidžiama vykti – šią informaciją būtina perskaityti prieš rezervuojant automobilį.
Jei nuomojatės automobilį Lietuvoje ir vykstate į užsienį, iš esmės galioja tos pačios taisyklės, kaip ir su savo automobiliu – tik svarbu turėti ir nuomos sutartį, kurioje aiškiai nurodyta, kad leidžiama išvykti į konkrečias valstybes.
Teisinė informacija ir jos ribos
Nors žalioji kortelė ir susijusios tarptautinės sutartys yra stipriai reglamentuotos teisės aktais – nuo ES motorinio draudimo direktyvų iki nacionalinių TPVCA įstatymų – konkrečiose situacijose gali būti daug niuansų: kitokios minimalios draudimo sumos, senaties terminas, nukentėjusiųjų statusas, kelių policijos praktika ir pan.
Todėl šį straipsnį vertinkite kaip išsamų praktinį gido tipo paaiškinimą, bet ne individualią teisinę konsultaciją. Planavimui verta:
- patikrinti naujausią informaciją CAB ir savo draudiko svetainėse;
- kilus abejonėms dėl konkretaus maršruto (ypač į šalis su suspenduota naryste, taikančias sankcijas ar turinčias sudėtingą politinę situaciją) – kreiptis tiesiogiai į draudimo bendrovę ar brokerį;
- jei kelionės pobūdis sudėtingas (pvz., komercinis krovinių vežimas per kelias ne EEE šalis) – prireikus pasitarti ir su teisininku, besispecializuojančiu transporto ir draudimo teisėje.
—
Apibendrinant, žalioji kortelė Lietuvos vairuotojui yra tarptautinis „draudimo pasas“ automobiliui: ji patvirtina, kad jūsų civilinės atsakomybės draudimas galioja užsienyje ir, jei nutiktų avarija, nukentėjusieji neliks be žalos atlyginimo, o jūs – be aiškaus mechanizmo, kas ir kaip sumokės. Teisingai pasirinkta draudimo teritorija, laiku patikrinta žalioji kortelė ir supratimas, kur ji reikalinga, o kur – tik rekomenduojama, leidžia saugiai ir ramiai planuoti keliones automobiliu nuo kaimyninės Lenkijos iki tolimos Turkijos ar Maroko.